Apskaitos požiūriu, įmonės darbuotojų vykdoma ūkinė – komercinė veikla, išreikšta pinigais, yra vadinama ūkinėmis operacijomis. Buhalterine apskaita yra tokių ūkinių operacijų registravimo ir apibendrinimo sistema. Šios sistemos pagalba galime parengti tikslias ir išsamias finansines ataskaitas savininkui, vadovams, akcininkams, bankams, tiekėjams, VMĮ, SODRAI, kitiems kreditoriams, žinoti savalaikius ir išsamius duomenis, reikalingus priimant ekonominius veiklos sprendimus.

Apskaitos duomenų pagrindu parengtos finansinės ataskaitos leidžia atsakyti į eilę klausimų: į kokį verslo aspektą reikia susitelkti, siekiant ilgalaikės sėkmės? ar man nepritrūks pinigų? kiek galiu investuoti? ar yra prasmė užsiimti konkrečia veikla? kokius mokesčius ir kada turiu mokėti? Ir kt.

Jeigu verslą sulyginsime su sportininko organizmu, tai apskaita yra sportininko sveikatos stebėjimas ir tikrinimas, kuriuo remiantis galime pasakyti ar širdis, plaučiai bei sausgyslės yra sveiki, o sportininkas turi galimybę pasiekti rezultatus, kurių iš jo tikisi treneris, rėmėjai ir žiūrovai.

Dar trumpai apie apskaitą

Tokia apskaita, kaip ją suprantame šiandien, buvo „išrasta“ XVI amžiuje, Venecijoje. Ja remdamiesi savo reikalus tvarkė stambieji italų žemdirbiai ir prekybininkai, ją naudojantis buvo tvarkomas valstybės iždas. Nuo to laiko niekas neišrado kito būdo, kurio pagalba galime suvokti kokia yra verslo būklė. Apskaita šiuo metu laikoma finansų pasaulio veidrodžiu ir verslo pasaulio sąmone.

Klausti buhalterio, kodėl reikalinga apskaita, yra tas pats kaip paklausti ūkininko, kodėl reikalingas lietus. Geras buhalteris žino, kad tikra ir teisinga apskaita yra vienintelis kelias verslui augti ir klestėti iš tiesų, o ne iki verslo „sprogimo“, kurių pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, buvo ne vienas.

Priklausomai nuo verslo specifikos, šiuolaikinei apskaitai keliami įvairūs tikslai ir uždaviniai. Jie sprendžiami naudojantis finansinės ir valdymo apskaitos teikiama informacija.

Finansinė apskaita susideda iš finansinių ataskaitų ir informacijos apie įmonės veiklą, teikiamos akcininkams, kreditoriams, vartotojams, tiekėjams ir valdžios institucijoms.

Vadybinė (valdymo) apskaita paprastai nėra skirta viešam naudojimui. Tai yra informacija, susijusi su darbuotojų atlyginimais, verslo procesų kaštais, pelno rodikliais, atsargų kontrole. Šia informacija naudojasi bendrovių vadovai, departamentų ir skyrių vadovai, vadybininkai, atliekantys kasdieninę veiklą. Vadybinės (valdymo) apskaitos informacija leidžia vadybininkams ir bendrovės vadovams priimti greitus sprendimus kainodaros, prekių asortimento, atsargų valdymo klausimais. Taip pat įvertinti reklamos (rinkodaros plačiąja prasme) efektyvumą, bei spręsti kitas su verslu susijusias problemas.

Svarbiausia apskaitos informacijos vartotojų grupė, kuriai dirba buhalteris yra vadovas, įmonės savininkas, akcininkai ir investuotojai. Žemiau pateikiame pagrindines apskaitos informacijos vartotojų grupes ir pristatome uždavinius, kuriuos sprendžia buhalteris. Taigi, kam reikalinga buhalterinė apskaita?

Savininkui, akcininkams, investuotojams. Buhalterio parengtų finansinių ataskaitų pagalba, galite žinoti: ar turtas (investuotos lėšos) naudojami efektyviai, koks yra turto pelningumas ir kokia nuosavybės dalis priklauso jums. Savininkai ir investuotojai uždirba gaudami dividendus arba parduodami savo valdomas akcijas (verslą), o teisingos ir patikimos finansinės ataskaitos leidžia nuspręsti kokia yra verslo vertė.

Įmonės vadovui, darbuotojams. Buhalterinė apskaita leidžia:

• Įvertinti įmonės veiklos rezultatą, ar pasiektas savininkų nustatytas veiklos tikslas (pelnas), ar įmonės vertė auga / mažėja.
• Kontroliuoti ir laiku spręsti problemas dėl skolininkų, sumažinti riziką arba visai išvengti nuostolių dėl pirkėjų nemokumo.
• Laiku atsiskaityti su kreditoriais bei tiekėjais, numatyti galimas problemas ir sprendimo kelius vėluojant vykdyti finansinius įsipareigojimus.
• Remiantis patikima informacija priimti sprendimus, dėl efektyvaus įmonės turto (finansinių išteklių, trumpalaikio ir ilgalaikio turto, atsargų) naudojimo.
• Įvertinti darbuotojų darbo našumą.
• Planuoti įmonės veiklos pinigų srautus (balansuoti pajamas – išlaidas), reikalingus finansinių resursų kiekius, numatyti jų gavimo būdus.
• Priimti sprendimus dėl veiklos krypčių ir investicijų pagrįstumo, pateikti šiuos argumentus bankui (kitiems kreditoriams, investuotojams).

Kreditoriams, bankams, tiekėjams. Apskaitos duomenimis paremtos finansinės ataskaitos yra vienintelis būdas (įrankis) bankui žinoti, ar įmonė sugebės laiku grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, ar, nesėkmės atveju, turės iš ko išieškoti skolą. Tiekėjai, remiantis finansinėmis ataskaitomis, sprendžia ar įmonė sugebės sumokėti už tiekiamą produkciją ir teikiamas paslaugas. Taigi, vienas dažniausiai pasitaikančių kreditorių reikalavimų – teikti jiems finansines ataskaitas bei apsidrausti savo verslą. Šiuo atveju finansinės ataskaitos tiekėjams, verslo draudimo bendrovėms, bankams (kreditoriams) turi būti tinkamai ir profesionalai parengtos. Be kvalifikuotų apskaitos specialistų tai padaryti nėra realu.

Valstybei. Tinkamai tvarkoma apskaitos informacija leidžia teisingai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, nesibaiminti mokesčių inspekcijos, SoDros specialistų patikrinimo. Teisingai užpildytos ir laiku pateiktos deklaracijos leidžia įmonės vadovams išvengti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Nekyla grėsmė, kad patikrinimo atveju vadovams kils administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paprastai teigia, kad apskaitos kaina lygi buhalterio atlyginimui ir darbo vietos kainai, todėl verslininkai ar įmonės vadovai dažnai tiesiog ieško pigiausios buhalterių paslaugų kainos. Tačiau apskaita nėra prekė, kurią galite nusipirkti kaip pieno pakelį arba batus. Tai nuolat vykdoma intelektualinė buhalterio veikla, kurios patikimumas priklauso ne tik nuo buhalterio kompetencijos, bet ir nuo apskaitoje naudojamų įrankių (kompiuterinių programų, kt.). Todėl apskaitos patikimumas ir efektyvumas yra proporcingas kainai, mokamai už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Siekiant optimizuoti Jūsų išlaidas buhalterinei apskaitai, patyręs buhalteris įvertins jūsų verslo specifiką ir patars, koks sprendimas Jums yra racionaliausias – samdyti buhalterį ar buhalterinių paslaugų įmonę.

Buhalterio darbas susideda iš keturių pagrindinių etapų:

• Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemos parengimas: apskaitai tvarkyti naudojamų  įrankių parinkimas, pagalba vadovui parengiant apskaitos politiką, sąskaitų planą ir kt.
• Ūkinių operacijų registravimas į apskaitos registrus (parengtus remiantis apskaitos politiką) pagal sąskaitų faktūrų, mokėjimo ir kt. dokumentų duomenis.
• Finansinių ataskaitų ir deklaracijų parengimas akcininkams, VMĮ, Sodrai bei kitoms valstybės institucijoms remiantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimais Taip pat pagal vadovo, kreditorių ir tiekėjų užklausimus rengiamos ataskaitos, skirtos verslo valdymo sprendimams priimti.
• Bendrovės atstovavimas VMI, Sodroje ir kitose valstybinėse institucijose.

Buhalterinės apskaitos kaina = Darbo laikas x Darbo valandos kaina x Buhalterio kompetencija + apskaitoje naudojamų įrankių kaina.

Darbo laikas – tai laikas skirtas: (1) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimui į apskaitos registrus ir (2) finansinių ataskaitų ir deklaracijų rengimui bei pateikimui.

Darbo valandos kaina – rinkoje esanti vidutinė buhalterio darbo valandos kaina.

Buhalterio kompetencija – gebėjimas parengti optimaliausią apskaitos sistemą Jūsų įmonėje, bei buhalterio žinios ir įgūdžiai paprastai apibūdinami kaip patirtis.

Apskaitoje naudojamų įrankių kaina – naudojamų kompiuterinės įrangos, programinės įrangos (apskaitos programų) įsigijimo arba nuomos kaina.

Šios keturios buhalterinės apskaitos kainos tarpusavyje labai susijusios. Pvz.: profesionalus ir kompetentingas buhalteris įmonės apskaitos sistemą bei finansines ataskaitas parengs žymiai greičiau ir be klaidų, lyginant su pradedančiuoju apskaitos specialistu. Be to, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimui į apskaitos registrus, priklausomai nuo sistemos, galima samdyti žemesnės kvalifikacijos specialistą (tai iš principo techninis darbas) arba, įsigijus tinkamą programinę įrangą, visai tokio specialisto atsisakyti, ir šią funkciją palikti darbuotojams, atsakingiems už pardavimo, tiekimo ir atsiskaitymo funkcijas. Mūsų naudojama programinė įranga TSM-Office suteikia tokias galimybes, nes yra lengvai suprantama ir pritaikyta vadybininkams bei vadovams.